Yra posakis ''Paprastumas žavi''. Ar jis tikrai tinka šiai knygą? Kadangi Saros Zarr kūrinys yra visiškai paprastas skaitalas. Bet sužavėjo. Todėl taip, paprastumas žavi.
Knygos aprašymas:
Vos per vieną lemtingą akimirką paauglės Dajanos Lambert gyvenimas negrįžtamai pasikeičia. Jai tenka stoti į akistatą su niekaip nenutylančiais gandais ir lipinama šlykščios „mokyklos kekšės“ etikete. Nuo šiol Dajana trokšta vieno – pabėgti nuo praeities...
Apie šią knygą neturiu daug ko papasakoti. Nes nelabai yra ir ką pasakyti. Paprasta knyga savyje neturinti kažko įspūdingo. Greitai ir lengvai skaitoma, gan įdomi istorija. Kažkokio įspūdžio tikrai nepalieka. Bet bet kokiu atveju knyga man patiko, ir džiaugiuosi jog perskaičiau. Buvo įdomu, o ir į veikėjus labai įsijaučiau, ir viską išgyvenau kartu su jais. Tad knyga yra gera, gražiai parašyta, bet tiesiog nerimta. Na bet aišku tai ne visada yra minusas.
Norint lengvo ir įdomaus skaitalo ramiam vakarui - prašom, ši knyga pats tas. Bet jeigu norit rimtos knygos, turinčios prasmę ir paveikiančios skaitytojo jausmus, tada tikrai nerekomenduoju.
Nusipirkau dar vieną šios rašytojos knygą - ''Kaip išsaugoti gyvenimą''. Deja dar neperskaičiau ir net neturėjau laiko pradėti, tad negaliu lyginti su šia knyga.
Vertinu: 3,5/5
Puslapių skaičius: 192
Leidykla: Alma littera
Leidimo metai: 2012
2014 m. liepos 15 d., antradienis
2014 m. liepos 11 d., penktadienis
Rebecca James - Tobula klasta
Australų rašytojos R. James debiutinis romanas, sulaukęs didelio populiarumo, ir atsidūręs greta tokių knygų, kurias parašė J.K Rowling, Stephenie Meyer, ar net Jodi Picoult. Šią knygą man rekomendavo draugė, įtikinėdama mane jog knyga yra tobula.
Ar ''Tobula klasta'' tikrai tobula knyga? Greičiausiai ne. Nežinau kaip reiktų apibūdinti tobulumą, tad tinkamesnis žodis apibūdinti šiai knygai - beveik tobula.
Knygos aprašymas: Paslaptingai, praeities prisiminimų kankinamai naujokei Katrinai savo draugystę pasiūlo žavi ir charizmatiška mokyklos numylėtinė Alisa.
Visų pirma, ką jau pastebėjau pačioje pradžioje, tai puikų šios knygos dėstymą. Pats pirmas skyrius prasideda, galima sakyti kulminacija. Jame jau atskleista, kokia veikėja yra mirusi, todėl skaitydami tolimesnius skyrius, jau žinome, kas tam žmogui atsitiks. Gan įdomus ir geras pasirinkimas, suteikia savotiško išskirtinumo ir žavesio.
Knyga nėra nuspėjama. Joje pilna netikėtų vingių, bei įvairiausių nuotykių. Skaitant visada tvyrojo įtampa, nes norėjosi sužinoti kas įvyks toliau, kas atsitiks veikėjams.
Ne visi žmonės, besielgiantys su tavimi gražiai, nori tau gero. Galbūt tai tik jų keršto dalis? Ši knyga puikiai pabrėžia tai. Manau šios istorijos tema yra kerštas, ir jo pasekmės. Na, pasekmes mes jau sužinome pirmuosiuose knygos puslapiuose.
Knyga pasiėmiau iš bibliotekos, bet negailėčiau ir centų, išleistų perkant ją iš knygyno. Nes knyga kiekvieno cento yra verta. Verta ir visų tų pagyrų. Nors ir nebebūtų tos įtampos, nes žinočiau kas įvyks, vistiek šią knygą ir antrą kartą pasiimčiau į savo rankas, nes ji tikrai nereali, ir be galo džiaugiuosi ją perskaičiusi.
O dabar apie knygos pabaigą. Mėgstu pabaigas, kurios sukrečia, priverčia išpūsti akis, o ir gal net išsižioti iš nuostabos. Arba tokios, kurios visiškai pavergia mano jausmus, ir verčia lieti liūdesio, arba džiaugsmo ašaras. O ši pabaiga būtent ir tokia. Skaitydama ją pykau, paskui liūdėjau, o paskui apsidžiaugiau. Tiek daug jausmų, tiek daug VISKO, šioje knygoje... Viena geriausių mano skaitytų knygų, tad ji tikrai turi vietą mano TOP'ų viršūnėje. Rekomenduoju visiems, norintiems gan rimto psichologinio trilerio, kuris pažadins jūsų jausmus.
Vertinu: 5/5
Puslapių skaičius: 224
Leidykla: Alma littera
Leidimo metai: 2010
Ar ''Tobula klasta'' tikrai tobula knyga? Greičiausiai ne. Nežinau kaip reiktų apibūdinti tobulumą, tad tinkamesnis žodis apibūdinti šiai knygai - beveik tobula.
Knygos aprašymas: Paslaptingai, praeities prisiminimų kankinamai naujokei Katrinai savo draugystę pasiūlo žavi ir charizmatiška mokyklos numylėtinė Alisa.
Nerūpestingas ir linksmas gyvenimas gramzdina Katriną užmarštin, tačiau po dailia Alisos išore slepiasi žiauri ir sužalotos sielos jauna mergina, kuri kėsinasi sugriauti ją supančių žmonių gyvenimus. Neilgai trukus prasideda apsėsti ir pavojingi dviejų merginų žaidimai.
Kas iš tiesų įvyko tą naktį, kai buvo nužudyta Katrinos sesuo?
Visų pirma, ką jau pastebėjau pačioje pradžioje, tai puikų šios knygos dėstymą. Pats pirmas skyrius prasideda, galima sakyti kulminacija. Jame jau atskleista, kokia veikėja yra mirusi, todėl skaitydami tolimesnius skyrius, jau žinome, kas tam žmogui atsitiks. Gan įdomus ir geras pasirinkimas, suteikia savotiško išskirtinumo ir žavesio.
Knyga nėra nuspėjama. Joje pilna netikėtų vingių, bei įvairiausių nuotykių. Skaitant visada tvyrojo įtampa, nes norėjosi sužinoti kas įvyks toliau, kas atsitiks veikėjams.
Ne visi žmonės, besielgiantys su tavimi gražiai, nori tau gero. Galbūt tai tik jų keršto dalis? Ši knyga puikiai pabrėžia tai. Manau šios istorijos tema yra kerštas, ir jo pasekmės. Na, pasekmes mes jau sužinome pirmuosiuose knygos puslapiuose.
Knyga pasiėmiau iš bibliotekos, bet negailėčiau ir centų, išleistų perkant ją iš knygyno. Nes knyga kiekvieno cento yra verta. Verta ir visų tų pagyrų. Nors ir nebebūtų tos įtampos, nes žinočiau kas įvyks, vistiek šią knygą ir antrą kartą pasiimčiau į savo rankas, nes ji tikrai nereali, ir be galo džiaugiuosi ją perskaičiusi.
O dabar apie knygos pabaigą. Mėgstu pabaigas, kurios sukrečia, priverčia išpūsti akis, o ir gal net išsižioti iš nuostabos. Arba tokios, kurios visiškai pavergia mano jausmus, ir verčia lieti liūdesio, arba džiaugsmo ašaras. O ši pabaiga būtent ir tokia. Skaitydama ją pykau, paskui liūdėjau, o paskui apsidžiaugiau. Tiek daug jausmų, tiek daug VISKO, šioje knygoje... Viena geriausių mano skaitytų knygų, tad ji tikrai turi vietą mano TOP'ų viršūnėje. Rekomenduoju visiems, norintiems gan rimto psichologinio trilerio, kuris pažadins jūsų jausmus.
Vertinu: 5/5
Puslapių skaičius: 224
Leidykla: Alma littera
Leidimo metai: 2010
2014 m. liepos 9 d., trečiadienis
Lauries Halse Anderson - Žiemos mergaitės
Ploju rašytojai, už labai puikiai pasirinktą temą, jaunimui aktualią problemą - anoreksija. Knyga nereali, bet tuo pačiu ir sukrečianti, realiai apibūdinanti anoreksikės gyvenimą, ir visus jos patirtus išgyvenimus.
Knygos aprašymas: Lija ir Kesė buvo geriausios draugės, žiemos mergaitės, sustingusios į šakaliukus panašiuose kūnuose. Bet dabar Kesė mirusi. Lijos mama gelbėja kitų žmonių gyvybes, tėvas užsiėmęs savais reikalais, o pamotė nieko neišmano. Balsas Lijos galvoje vis liepia toliau viską kontroliuoti, būti stipriai, liesėti greičiau, sverti mažiau. Jei ji toliau eis šiuo keliu – liesa, liesesnė, liesiausia, – galbūt pradings iš viso.
Knygai dedu pliusą už rašymą pirmuoju asmeniu. Viską pasakoja pagrindinė veikėja Lija, serganti anoreksija, todėl labai aiškiai galime suprasti ką mąsto, ką jaučia žmogus, atsidūręs šios siaubingos ligos glėbyje. Knyga tikrai paveikė mano jausmus. Ypač neapykantą. Niršau dėl pagrindinės veikėjos veiksmų ir minčių, norėjusi prieiti, papurtyti, ir paklausti - KODĖL? Bet iš to juk nieko nebūtų, ir niekas nepasikeistų, o ir atsakymo sulaukčiau ne tokio, kokio norėčiau. Anoreksija - liga, kurią reikia gydyti, kol dar ne per vėlu. Tad visada svarbu suprasti ir padėti tokiam asmeniui, negu nekreipti dėmesio, ar net tyčiotis.
Tikrai džiaugiuosi galėdama skaityti knygą, tokia istorija. Išties aktuali tema. Šiame pasaulyje yra per daug merginų, mąstančių, jog figūra turi atitikti 90-60-90 matmenis, o gal net ir mažesnius. Kompleksuojančioms dėl figūros derėtų perskaityti šią knygą, kad suprastų, kokia bjauri yra anoreksija, ir kokių siaubingų padarinių gali atnešti badavimas.
Pabaiga mane labai nustebino. Liejau džiaugsmo ašaras, kadangi nepagalvojau, jog knyga pasibaigs taip optimistiškai. Paskutinis sakinys buvo bene nuostabiausia visos knygos dalis. Atitiko pavadinimą, ir šiaip, visą istoriją.Apskritai, knyga parašyta labai talentingai ir poetiškai. Perskaityta knyga tikrai paliko savo pėdsaką atmintyje...Knyga, turinti prasmę. Rekomenduoju visiems, tiek jaunimui, tiek suaugusiems.
Vertinu: 5/5
Puslapių skaičius: 272
Leidykla: Alma littera
Leidimo metai: 2012
Knygos aprašymas: Lija ir Kesė buvo geriausios draugės, žiemos mergaitės, sustingusios į šakaliukus panašiuose kūnuose. Bet dabar Kesė mirusi. Lijos mama gelbėja kitų žmonių gyvybes, tėvas užsiėmęs savais reikalais, o pamotė nieko neišmano. Balsas Lijos galvoje vis liepia toliau viską kontroliuoti, būti stipriai, liesėti greičiau, sverti mažiau. Jei ji toliau eis šiuo keliu – liesa, liesesnė, liesiausia, – galbūt pradings iš viso.
Šioje emociškai sukrečiančioje, lyriškoje knygoje populiari rašytoja Laurie Halse Anderson tyrinėja šiurpą keliantį merginos kritimą į nesulaikomą anoreksijos verpetą.
Knygai dedu pliusą už rašymą pirmuoju asmeniu. Viską pasakoja pagrindinė veikėja Lija, serganti anoreksija, todėl labai aiškiai galime suprasti ką mąsto, ką jaučia žmogus, atsidūręs šios siaubingos ligos glėbyje. Knyga tikrai paveikė mano jausmus. Ypač neapykantą. Niršau dėl pagrindinės veikėjos veiksmų ir minčių, norėjusi prieiti, papurtyti, ir paklausti - KODĖL? Bet iš to juk nieko nebūtų, ir niekas nepasikeistų, o ir atsakymo sulaukčiau ne tokio, kokio norėčiau. Anoreksija - liga, kurią reikia gydyti, kol dar ne per vėlu. Tad visada svarbu suprasti ir padėti tokiam asmeniui, negu nekreipti dėmesio, ar net tyčiotis.
Tikrai džiaugiuosi galėdama skaityti knygą, tokia istorija. Išties aktuali tema. Šiame pasaulyje yra per daug merginų, mąstančių, jog figūra turi atitikti 90-60-90 matmenis, o gal net ir mažesnius. Kompleksuojančioms dėl figūros derėtų perskaityti šią knygą, kad suprastų, kokia bjauri yra anoreksija, ir kokių siaubingų padarinių gali atnešti badavimas.
Pabaiga mane labai nustebino. Liejau džiaugsmo ašaras, kadangi nepagalvojau, jog knyga pasibaigs taip optimistiškai. Paskutinis sakinys buvo bene nuostabiausia visos knygos dalis. Atitiko pavadinimą, ir šiaip, visą istoriją.Apskritai, knyga parašyta labai talentingai ir poetiškai. Perskaityta knyga tikrai paliko savo pėdsaką atmintyje...Knyga, turinti prasmę. Rekomenduoju visiems, tiek jaunimui, tiek suaugusiems.
Vertinu: 5/5
Puslapių skaičius: 272
Leidykla: Alma littera
Leidimo metai: 2012
Becca Fitzpatrick - Puolęs angelas
Dar vienas fantastinės tematikos romanas, apie likimo suvestus žmogų ir mistinę būtybę. Siužetas atrodo lyg kažkur matytas, lyg kažkur girdėtas, tad originalumo daug čia nėra. Nesu fantastinių knygų mėgėja, bet galiu teigti, jog šią knygą perskaičiau greitai, ir entuziastingai.
Knygos aprašymas: Nora Grei nė neketino įsimylėti. Jos visai netraukė mokyklos berniukai, kuriuos taip uoliai piršo geriausia draugė Vi. Vieną dieną Nora sutiko Lopą. Šelmiška Lopo šypsena ir kiaurai veriančios akys pavergė užsispyrusios merginos širdį.
Vampyrai, vilkolakiai, raganos... Kai sužinau, jog knyga apie juos, atsisakau ją paimti. Visi tie magiškieji padarai jau iki kaulo įgrisę. Džiaugiuosi, jog ši knyga, kaip mistinę būtybę pasirinko angelą. Nusidėjusį angelą. O tai jau yra šis tas. Tipiška meilės istorija. Mergina - mirtingoji, susidurianti su kokia nors mistine būtybe. Tarp jų užsimezga tam tikri šilti jausmai. Po kiek laiko mergina sužino, kad ta būtybė kurią ji įsižiūrėjo, yra angelas/vampyras/vilkolakis. Ji jo vengia, bijo, bet galiausiai viskas išsisprendžia, ji supranta jog tam tikras mistinis padaras jai nelinki nieko blogo, o tik nori apsaugoti. Negi negirdėtas siužetas? Man girdėtas. Pusė fantastinių serialų bei knygų apie tai. Todėl šios knygos negaliu vadinti labai originalia, bet negaliu ir sakyti jog ji prasta.
Iš tiesų, nesvarbu ar esi fantastikos gerbėjas ar ne, šią knygą vertėtų pasiimti. Įdomi, kupina įtampos, paslapčių, nuotykių... Knygą ''prarijau'' greitai, nes skaitymas tikrai neprailgo, o ir intrigų buvo be galo daug, tad sunku buvo atsiplėšti neperskaičius ir dar kito skyriaus. Džiugu, kad knygoje nėra per daug tų ''seilėjimųsi'' kaip tarkim Saulėlydžio sagoje. Knygos siužetas nėra labai originalus, bet rašytoja vistiek šią istoriją perteikė originaliai, todėl tikrai džiaugiuosi jog perskaičiau šią knygą, ir kadangi ši istorija susideda iš keturių dalių, manau tikrai jeigu rasiu, bibliotekoje pasiimsiu ir perskaitysiu likusias knygas. Rekomenduoju, norintiems gerai praleisti laiką su knyga!
Vertinu: 4,5/5
Puslapių skaičius: 328
Leidykla: Alma littera
Leidimo metai: 2010
Knygos aprašymas: Nora Grei nė neketino įsimylėti. Jos visai netraukė mokyklos berniukai, kuriuos taip uoliai piršo geriausia draugė Vi. Vieną dieną Nora sutiko Lopą. Šelmiška Lopo šypsena ir kiaurai veriančios akys pavergė užsispyrusios merginos širdį.
Po kelių stingdančių kraują nuotykių Nora nebežino, kuo pasikliauti. Jai dingojasi, kad Lopas visuomet atsiduria ten, kur ir ji, ir žino apie ją daugiau negu geriausia draugė. Nora negali apsispręsti: pulti vaikinui į glėbį ar bėgti nuo jo ir pasislėpti. Mėgindama rasti atsakymą, ji priartėja prie tiesos, kuri kelia kur kas daugiau nerimo negu jausmai Lopui.
Nora atsidūrė pačiame senovinio mūšio tarp nemirtingųjų ir nusidėjėlių įkarštyje, ir jei ji neteisingai pasirinks, žus.
Vampyrai, vilkolakiai, raganos... Kai sužinau, jog knyga apie juos, atsisakau ją paimti. Visi tie magiškieji padarai jau iki kaulo įgrisę. Džiaugiuosi, jog ši knyga, kaip mistinę būtybę pasirinko angelą. Nusidėjusį angelą. O tai jau yra šis tas. Tipiška meilės istorija. Mergina - mirtingoji, susidurianti su kokia nors mistine būtybe. Tarp jų užsimezga tam tikri šilti jausmai. Po kiek laiko mergina sužino, kad ta būtybė kurią ji įsižiūrėjo, yra angelas/vampyras/vilkolakis. Ji jo vengia, bijo, bet galiausiai viskas išsisprendžia, ji supranta jog tam tikras mistinis padaras jai nelinki nieko blogo, o tik nori apsaugoti. Negi negirdėtas siužetas? Man girdėtas. Pusė fantastinių serialų bei knygų apie tai. Todėl šios knygos negaliu vadinti labai originalia, bet negaliu ir sakyti jog ji prasta.
Iš tiesų, nesvarbu ar esi fantastikos gerbėjas ar ne, šią knygą vertėtų pasiimti. Įdomi, kupina įtampos, paslapčių, nuotykių... Knygą ''prarijau'' greitai, nes skaitymas tikrai neprailgo, o ir intrigų buvo be galo daug, tad sunku buvo atsiplėšti neperskaičius ir dar kito skyriaus. Džiugu, kad knygoje nėra per daug tų ''seilėjimųsi'' kaip tarkim Saulėlydžio sagoje. Knygos siužetas nėra labai originalus, bet rašytoja vistiek šią istoriją perteikė originaliai, todėl tikrai džiaugiuosi jog perskaičiau šią knygą, ir kadangi ši istorija susideda iš keturių dalių, manau tikrai jeigu rasiu, bibliotekoje pasiimsiu ir perskaitysiu likusias knygas. Rekomenduoju, norintiems gerai praleisti laiką su knyga!
Vertinu: 4,5/5
Puslapių skaičius: 328
Leidykla: Alma littera
Leidimo metai: 2010
2014 m. liepos 8 d., antradienis
Wm. Paul Young - Trobelė
Knyga sulaukusi stulbinamo populiarumo, ir daug teigiamų atsiliepimų.
Kai kurių žmonų net ir vadinama ''Antrąja Biblija''. Na, nesistebiu kodėl ši knyga tokia giriama. Iš tiesų ji tikrai stulbinama. Perskaitykite patys, ir tuo įsitikinsite.
Knygos aprašymas: Per šeimos atostogas pagrobiama jauniausia Makenzio Aleno Filipso duktė Misė. Apleistoje trobelėje Oregono laukinių miškų glūdumoje aptikti įkalčiai rodo, kad mergaitę galėjo žiauriai nužudyti. Praėjus ketveriems metams, slegiamas Didžiojo Liūdesio Makenzis gauna keistą laišką neva nuo Dievo, kuris kviečia jį savaitgaliui atvažiuoti į tą trobelę.
Dvejojau ar pradėti skaityti šią knyga ar ne, kadangi iš aprašymo galime suprasti, jog knyga vadovausis religija. Aš nesu didelė tikinčioji, tad maniau, kad knygoje bus pilna sapalionių. Ištiesų aš klydau. Tikrai klydau. Supratau, jog ši knyga nėra apie religiją. Knyga tiesiog apie tikėjimą, ir apie viltį, ypač tada, kai jos beveik nėra.
Rašytojas sau iškėlė labai didelį išbandymą, pasirinkdamas tokį siužetą, ir tokį stiprų veikėją kaip Dievas. Drįstu teigti, jog rašytojas su šia užduotimi puikiai susidorojo. Knygoje ypatingai pabrėžiama, koks svarbus žmogui yra atleidimas, vardan savo gerovės. Šiame kūrinyje atskleidžiama, kaip vis dėlto svarbu yra nepasiduoti ''didžiajam liūdesiui'', kuris apsilanko kone pas kiekvieną asmenį.
Knygoje apstu dialogų, tad veiksmo čia nėra labai daug. Bet tie dialogai - nepaprasti. Nepasigedau to veiksmo, nes man jį atstojo pagrindinio veikėjo Makenzio, bei Dievo pokalbiai.
Labiausiai tinkantis žodis apibūdinti šiai knygai - stebuklinga.Knyga tikrai nuostabi, stipri ir begalo gili, pilna išminties, bei daug protingų apmąstymų, kurių žmogus niekada neturėtų pamiršti. Sutikčiau su sakiniu ''Knyga gydanti sielas''. Ar tai tikrai tiesa, priklauso ir nuo pačio žmogaus, skaitančio tą knygą. Asmeniškai mane knyga paveikė iki širdies gelumų, ir giliai išliko atmintyje.
Knygos pabaiga buvo gan paini, paliekanti tiek skaitytojui, tiek pačiam Makenziui gan nemažai klausimų. Tikrai rekomenduoju perskaityti šią knygą, ypač tiems, kuriuos visada kamuoja klausimas ''Kur žiūri Dievas, kai išgyvename skausmą''? Knyga su labai prasmingais klausimais, ir su dar prasmingesniais ir vertingesniais atsakymais... Siūlau šią knygą visiems, net ir ne religingiesiems, nes tiesiog knyga ne apie tai...
Vertinu: 5/5
Puslapių skaičius: 296
Leidykla: Alma littera
Leidimo metai: 2010
Kai kurių žmonų net ir vadinama ''Antrąja Biblija''. Na, nesistebiu kodėl ši knyga tokia giriama. Iš tiesų ji tikrai stulbinama. Perskaitykite patys, ir tuo įsitikinsite.
Knygos aprašymas: Per šeimos atostogas pagrobiama jauniausia Makenzio Aleno Filipso duktė Misė. Apleistoje trobelėje Oregono laukinių miškų glūdumoje aptikti įkalčiai rodo, kad mergaitę galėjo žiauriai nužudyti. Praėjus ketveriems metams, slegiamas Didžiojo Liūdesio Makenzis gauna keistą laišką neva nuo Dievo, kuris kviečia jį savaitgaliui atvažiuoti į tą trobelę.
Nepaisydamas proto balso, vieną žiemos popietę Makenzis atvyksta į trobelę, kuri jam primena išgyventą košmarą. Tačiau tai, ką ten randa, visiems laikams pakeičia jo gyvenimą.
Dvejojau ar pradėti skaityti šią knyga ar ne, kadangi iš aprašymo galime suprasti, jog knyga vadovausis religija. Aš nesu didelė tikinčioji, tad maniau, kad knygoje bus pilna sapalionių. Ištiesų aš klydau. Tikrai klydau. Supratau, jog ši knyga nėra apie religiją. Knyga tiesiog apie tikėjimą, ir apie viltį, ypač tada, kai jos beveik nėra.
Rašytojas sau iškėlė labai didelį išbandymą, pasirinkdamas tokį siužetą, ir tokį stiprų veikėją kaip Dievas. Drįstu teigti, jog rašytojas su šia užduotimi puikiai susidorojo. Knygoje ypatingai pabrėžiama, koks svarbus žmogui yra atleidimas, vardan savo gerovės. Šiame kūrinyje atskleidžiama, kaip vis dėlto svarbu yra nepasiduoti ''didžiajam liūdesiui'', kuris apsilanko kone pas kiekvieną asmenį.
Knygoje apstu dialogų, tad veiksmo čia nėra labai daug. Bet tie dialogai - nepaprasti. Nepasigedau to veiksmo, nes man jį atstojo pagrindinio veikėjo Makenzio, bei Dievo pokalbiai.
Labiausiai tinkantis žodis apibūdinti šiai knygai - stebuklinga.Knyga tikrai nuostabi, stipri ir begalo gili, pilna išminties, bei daug protingų apmąstymų, kurių žmogus niekada neturėtų pamiršti. Sutikčiau su sakiniu ''Knyga gydanti sielas''. Ar tai tikrai tiesa, priklauso ir nuo pačio žmogaus, skaitančio tą knygą. Asmeniškai mane knyga paveikė iki širdies gelumų, ir giliai išliko atmintyje.
Knygos pabaiga buvo gan paini, paliekanti tiek skaitytojui, tiek pačiam Makenziui gan nemažai klausimų. Tikrai rekomenduoju perskaityti šią knygą, ypač tiems, kuriuos visada kamuoja klausimas ''Kur žiūri Dievas, kai išgyvename skausmą''? Knyga su labai prasmingais klausimais, ir su dar prasmingesniais ir vertingesniais atsakymais... Siūlau šią knygą visiems, net ir ne religingiesiems, nes tiesiog knyga ne apie tai...
Vertinu: 5/5
Puslapių skaičius: 296
Leidykla: Alma littera
Leidimo metai: 2010
Vytautas Račickas - Nebaigtas dienoraštis
Džiaugiuosi galėdama aprašyti garsaus lietuvių rašytojo Vytauto Račicko knygą. Atsiliepimai apie šią knygą labai geri.
Knygos aprašymas: Pagrindinės knygos herojės Deivės Tauraitės lūpomis pasakojama paauglės gyvenimo istorija, pasibaigusi tragiška penkiolikmetės žūtimi.Šis kūrinys - tai lyg savotiškas bandymas aiškintis, kodėl jauni žmonės savanoriškai pasitraukia iš gyvenimo. Kas dėl to dažniausiai būna kaltas? Šeima? Mokykla? Draugai? Ar tiesiog beprotiškas mūsų gyvenimas?
Ištiesų labai džiaugiuosi jog šios knygos veiksmas vyksta Lietuvoje. Apskritai knyga begalo reali, juk ši knyga paremta tikru merginos dienoraščiu, tikrais, realybėje nutikusiais įvykiais. Tai knygai suteikia tikroviškumo jausmą, o tai yra begalo didelis pliusas.
Knygos pagrindinė veikėja penkiolikametė mergina, knygos pabaigoje pasitraukusi iš gyvenimo. Skaitant knygą pasineriame į visus tuos įvykius kuriuos aprašo Deivė, ir galime suprasti, dėl kokių priežasčių mergina pasirinko savižudybę. Drįstu teigti jog knyga pamoko, kad visgi derėtų vertinti gyvenimo grožį, ir suprasti, kad pabėgimas nuo savo problemų nėra geriausia išeitis.
Visgi jaunystė - nuostabiausiais laikotarpis, bet pasirodo, suteikiantis ir daug skausmo, kaip galima teigti remiantis šia knyga.
Knygos pradžioje paaiškinama kaip Deivės dienoraštis atsidūrė rašytojo knygoje, o knygos pabaigoje galime suprasti, kodėl jis pas rašytoją, o nebe pas merginą.
Knygos parašytos dienoraščio tipu, visada suteikia įdomumo. Nes galima kartu su žmogumi rašančiu dienoraštį išgyventi visus tuos nutikimus, ir suprasti rašančiojo jausmus. Skaityti buvo įdomu. Knyga maža, nepasižyminti gausiu puslapių skaičiu. Pasiėmiau iš bibliotekos, tą pačią dieną ir perskaičiau.
Merginą traukė poezija, todėl knygelėje net buvo įterpti Deivutės eilėraščiai. Jaunatviška knyga, apie mokyklinį gyvenimą, pirmąją meilę, visas tas linksmybes, todėl visgi jaunimui ši knyga aktualiausia.
Šis kūrinys tikrai suvirpino mano širdelę... Lengvas skaitalas, bet tuo pačiu ir paliekantis kažkokį pėdsaką atmintyje. Šauni knyga, manau jaunimui būtina perskaityti, o neprošal ir suaugusiam į rankas paimti. Rekomenduoju. :)
Vertinu: 5/5
Puslapiai: 180
Leidykla: Vytautas Račickas
Leidimo metai: 2010
Knygos aprašymas: Pagrindinės knygos herojės Deivės Tauraitės lūpomis pasakojama paauglės gyvenimo istorija, pasibaigusi tragiška penkiolikmetės žūtimi.Šis kūrinys - tai lyg savotiškas bandymas aiškintis, kodėl jauni žmonės savanoriškai pasitraukia iš gyvenimo. Kas dėl to dažniausiai būna kaltas? Šeima? Mokykla? Draugai? Ar tiesiog beprotiškas mūsų gyvenimas?
Ištiesų labai džiaugiuosi jog šios knygos veiksmas vyksta Lietuvoje. Apskritai knyga begalo reali, juk ši knyga paremta tikru merginos dienoraščiu, tikrais, realybėje nutikusiais įvykiais. Tai knygai suteikia tikroviškumo jausmą, o tai yra begalo didelis pliusas.
Knygos pagrindinė veikėja penkiolikametė mergina, knygos pabaigoje pasitraukusi iš gyvenimo. Skaitant knygą pasineriame į visus tuos įvykius kuriuos aprašo Deivė, ir galime suprasti, dėl kokių priežasčių mergina pasirinko savižudybę. Drįstu teigti jog knyga pamoko, kad visgi derėtų vertinti gyvenimo grožį, ir suprasti, kad pabėgimas nuo savo problemų nėra geriausia išeitis.
Visgi jaunystė - nuostabiausiais laikotarpis, bet pasirodo, suteikiantis ir daug skausmo, kaip galima teigti remiantis šia knyga.
Knygos pradžioje paaiškinama kaip Deivės dienoraštis atsidūrė rašytojo knygoje, o knygos pabaigoje galime suprasti, kodėl jis pas rašytoją, o nebe pas merginą.
Knygos parašytos dienoraščio tipu, visada suteikia įdomumo. Nes galima kartu su žmogumi rašančiu dienoraštį išgyventi visus tuos nutikimus, ir suprasti rašančiojo jausmus. Skaityti buvo įdomu. Knyga maža, nepasižyminti gausiu puslapių skaičiu. Pasiėmiau iš bibliotekos, tą pačią dieną ir perskaičiau.
Merginą traukė poezija, todėl knygelėje net buvo įterpti Deivutės eilėraščiai. Jaunatviška knyga, apie mokyklinį gyvenimą, pirmąją meilę, visas tas linksmybes, todėl visgi jaunimui ši knyga aktualiausia.
Šis kūrinys tikrai suvirpino mano širdelę... Lengvas skaitalas, bet tuo pačiu ir paliekantis kažkokį pėdsaką atmintyje. Šauni knyga, manau jaunimui būtina perskaityti, o neprošal ir suaugusiam į rankas paimti. Rekomenduoju. :)
Vertinu: 5/5
Puslapiai: 180
Leidykla: Vytautas Račickas
Leidimo metai: 2010
Nicholas Evans - Šuolis į ugnį
Pagaliau aprašau knygą, kuri nėra priskirta vien jaunimo literatūrai. Perskaičiusi šią knygą parekomendavau net močiutei. Ši knyga sužavėjo ir sugraudino mus abi.
Knygos aprašymas:
Gimusi ir užaugusi Niujorke, Džulija net nenutuokia, kad vasaros darbas su sunkiais paaugliais laukinėje Montanos gamtoje visam laikui pakeis jos gyvenimą. Ji jaučiasi laiminga su mylimuoju – muzikantu Edu, per atostogas gesinančiu gaisrus Montanos kalnų miškuose, ir tikisi kartu leisti romantiškus savaitgalius didingos gamtos prieglobstyje. Tačiau netikėtai Džulija pajunta trauką geriausiam Edo draugui, taip pat ugniagesiui Koneriui – Montanos kaubojui, talentingam fotografui.
Vasara tik prasideda, trys jauni žmonės mėgina susivokti savo jausmuose, o jų išmėginimu tampa akistata su mirtimi gaisro apimtame miške...
Rankose turėjau pirmą šio rašytojo knygą, bet po ''Šuolio į ugnį'' tikrai norėčiau perskaityti ir kitas N.Evans'o knygas. Rašytojas tikrai žino, kaip sužavėti skaitytoją gamtos aprašymu. Visi miesteliai, miškai, kalnai, upeliai, aprašyti taip tiksliai, ir taip gražiai, jog skaitydama pati pasijaučiu būdama tame kraštovaizdyje.
Rašytojas leido skaitytojams pabūvoti tiek Montanoje, tiek Ugandoje.
Siužetas gan sunkus, tarp šių trijų veikėjų užsimezga tam tikri jausmai, ir gaunasi savotiškas meilės trikampis, tampa labai painu kaip viskas pasibaigs.Įtampos ir veiksmo šiame kūrinyje tikrai netrūko, bet ir nebuvo per daug, nes tekstas kaikuriose vietose buvo per daug išplėstas, tad buvo šiek tiek nuobodžių vietų.
Kadangi kitų rašytojo knygų dar neskaičiau, negaliu ir lyginti, kurią knygą verčiau rinktis. Ši knyga tikrai nėra tarp mano mėgstamiausių knygų, bet džiaugiuosi jog perskaičiau, ir tikrai rekomenduočiau perskaityti šį kraują kaitinantį romaną.
Vertinu: 4/5
Puslapių skaičius: 496
Leidykla: Alma littera
Leidimo metai: 2009
2014 m. liepos 7 d., pirmadienis
Rainbow Rowell - Eleonora ir Pakas
Labai džiaugiuosi galėdama papasakoti apie šią knygą, kadangi ją perskaičiau šiandien, todėl mano jausmai šiai knygai dar labai švieži.
Knygos aprašymas: Eleonora – naujokė mokykloje ir naujame mieste. Raudoni plaukai ir keisti drabužiai – geriau nesugalvosi, kad visiems kristum į akis.
Knyga išties nauja, dar neseniai atsiradusi prekyboje, tad vos neapsiverkiau iš džiaugsmo radusi šią knygą bibliotekoje. Nedvejodama pasiėmiau. Tikrai maniau, jog ši knyga man patiks, bet kad taip sujaudins, tikrai nepagalvojau...
Knyga taipogi jaunatviška, apie pirmąją meilę, tad romantikos šioje knygoje tikrai netrūko. Ši knyga mane beprotiškai sužavėjo, perskaičius šią knygą esu apimta gero jausmo, jaučiuosi gerai praleidusi laiką, ir lyg ir realiai išgyvenusi kokią nors gerą istoriją.
Visų pirmą pliusą dedu dėl 80's laikotarpio. Kitoks stilius, muzika. Kaip ir minėjau ankstesniąjame įraše, jog rašytojai įterpdami į tekstą realią, gerą muziką, labai mane sužavi. Tad kaip suprantu turiu pagirti rašytojos muzikos skonį.
Kitas pliusas tas, jog pasakojimas vyksta trečiuoju asmeniu, bet skyriai vistiek suskirstyti į Pako ir Eleonoros mintis. Todėl galima suprasti kokius jausmus jaučia Pakas, o kokius - Eleonora tam tikrose situacijose, ir tam tikrose vietose.
Šaunu jog rašytoja sulaužė tuos visuomenės sudarytus stereotipus, ir veikėjus sukūrė labai originalius. Raudonplaukė, apkūni, keistuolė. Azijietis, atsiskyręs, drovus. Abu veikėjai yra didelės priešingybės, bet juk priešingybės savaip traukia vienas kitą. Žodžiu, veikėjai mane labai sužavėjo, ir kartu su jais išgyvenau kiekvienas akimirkas.
Knygoje netrūko ir veiksmo, bei įtampos. Siužetas nėra vien banalus ta romantika, o aš nesu labai didelė romantikė. Tad man ši knyga pats tas. Pačią pabaigą perskaičiau akimirksniu, nes negalėjau atsiplėšti... Pabaiga tikrai ir supykdė, ir sugraudino, bet tuo pačiu ir suteikė džiaugsmo. Visi šie jausmai susimaišė savyje, ir iš to išėjo toks jausmas, kurio neapibūdinsiu. Tiesiog toks geras jausmas, perskaičius šią knygą. Kaip ir minėjau, jaučiuosi realiai išgyvenusi viską ką patyrė veikėjai...
Ši knyga tikrai sukėlė labai daug jausmų. Džiaugsmą, liūdesį, neapykantą... O knyga, paveikianti skaitytojo jausmus, ir nors kiek suvirpinanti širdelę - nuostabi. Todėl drąsiai galiu teigti jog ši knyga yra viena iš mano mėgstamiausiųjų, ir tikrai keliu ją į mano TOP'ų viršūnę. REKOMENDUOJU!
Vertinu: 5/5
Puslapių skaičius: 352 p.
Leidykla: Alma littera
Leidimo metai: 2014
Knygos aprašymas: Eleonora – naujokė mokykloje ir naujame mieste. Raudoni plaukai ir keisti drabužiai – geriau nesugalvosi, kad visiems kristum į akis.
Pakas šiame mieste gyvena jau seniai. Juodi marškinėliai ir knygos – labiau už viską jam patinka būti nematomam.
Jie visiškos priešybės ir abu labai vieniši. Tačiau kartą Eleonora mokyklos autobuse randa tik vieną laisvą vietą – šalia Pako.
Knyga išties nauja, dar neseniai atsiradusi prekyboje, tad vos neapsiverkiau iš džiaugsmo radusi šią knygą bibliotekoje. Nedvejodama pasiėmiau. Tikrai maniau, jog ši knyga man patiks, bet kad taip sujaudins, tikrai nepagalvojau...
Knyga taipogi jaunatviška, apie pirmąją meilę, tad romantikos šioje knygoje tikrai netrūko. Ši knyga mane beprotiškai sužavėjo, perskaičius šią knygą esu apimta gero jausmo, jaučiuosi gerai praleidusi laiką, ir lyg ir realiai išgyvenusi kokią nors gerą istoriją.
Visų pirmą pliusą dedu dėl 80's laikotarpio. Kitoks stilius, muzika. Kaip ir minėjau ankstesniąjame įraše, jog rašytojai įterpdami į tekstą realią, gerą muziką, labai mane sužavi. Tad kaip suprantu turiu pagirti rašytojos muzikos skonį.
Kitas pliusas tas, jog pasakojimas vyksta trečiuoju asmeniu, bet skyriai vistiek suskirstyti į Pako ir Eleonoros mintis. Todėl galima suprasti kokius jausmus jaučia Pakas, o kokius - Eleonora tam tikrose situacijose, ir tam tikrose vietose.
Šaunu jog rašytoja sulaužė tuos visuomenės sudarytus stereotipus, ir veikėjus sukūrė labai originalius. Raudonplaukė, apkūni, keistuolė. Azijietis, atsiskyręs, drovus. Abu veikėjai yra didelės priešingybės, bet juk priešingybės savaip traukia vienas kitą. Žodžiu, veikėjai mane labai sužavėjo, ir kartu su jais išgyvenau kiekvienas akimirkas.
Knygoje netrūko ir veiksmo, bei įtampos. Siužetas nėra vien banalus ta romantika, o aš nesu labai didelė romantikė. Tad man ši knyga pats tas. Pačią pabaigą perskaičiau akimirksniu, nes negalėjau atsiplėšti... Pabaiga tikrai ir supykdė, ir sugraudino, bet tuo pačiu ir suteikė džiaugsmo. Visi šie jausmai susimaišė savyje, ir iš to išėjo toks jausmas, kurio neapibūdinsiu. Tiesiog toks geras jausmas, perskaičius šią knygą. Kaip ir minėjau, jaučiuosi realiai išgyvenusi viską ką patyrė veikėjai...
Ši knyga tikrai sukėlė labai daug jausmų. Džiaugsmą, liūdesį, neapykantą... O knyga, paveikianti skaitytojo jausmus, ir nors kiek suvirpinanti širdelę - nuostabi. Todėl drąsiai galiu teigti jog ši knyga yra viena iš mano mėgstamiausiųjų, ir tikrai keliu ją į mano TOP'ų viršūnę. REKOMENDUOJU!
Vertinu: 5/5
Puslapių skaičius: 352 p.
Leidykla: Alma littera
Leidimo metai: 2014
Melvin Burgess - Heroinas
Na štai ir kultinė jaunimo knyga - Heroinas. Turbūt daugelis yra perskaitę šią knygą, arba bent jau girdėję, nes ji sulaukė tikrai LABAI didelio populiarumo, tiek užsienyje tiek Lietuvoje. Dauguma žmonių teigia, jog Heroiną būtina perskaityti visiems.
Knygos aprašymas: „Heroinas“ (1996) – atvira dviejų paauglių, Džemos ir Taro, draugystės ir meilės istorija. Jis pabėga iš namų vejamas tėvo smurto, ji – ieškodama nuotykių ir protestuodama prieš tėvų griežtumą.
Knygos aprašymas: „Heroinas“ (1996) – atvira dviejų paauglių, Džemos ir Taro, draugystės ir meilės istorija. Jis pabėga iš namų vejamas tėvo smurto, ji – ieškodama nuotykių ir protestuodama prieš tėvų griežtumą.
„Heroinas“ – negailestinga, šokiruojanti knyga ir apie gyvenimo tamsiąsias puses, ir apie viltį. Ši knyga kiekvienam, pirmiausia tėvams, nesuprantantiems savo vaikų, ir vaikams, nesuprantantiems tėvų.
„Heroinas“ šiuolaikiniam jaunimui tapo beveik kultine knyga kaip ankstesnėms kartoms – J. Salingerio „Rugiuose prie bedugnės
Iš knygos pavadinimo iškarto galima suprasti jog knyga bus apie narkotikus. O tai dažniausiai labai mane nuvilia, kadangi knygos apie tai jau pabodusios ir gan banalios. Na bet ''Heroinas'' visai kitoks. Jis kaip ir visų šitų knygų apie narkotikus karalius. Pats vertingiausias ir geriausias. Todėl manau daugumai perskaičius ''Heroiną'' visos knygos apie kvaišalus nublanksta. Ištiesų prisidėsiu prie visų giriančių šią knygą, o kurių yra tikrai daug. Knyga mane taipogi sužavėjo, vien tuo jog buvo parašyta 90's laikotarpiu. Kai kurių skyrių pradžiose galima net buvo rasti tam laikotarpiui atitinkančių dainų žodžių, kurias pamačiusi pradėdavau niūniuoti. Kai knygoje įterpiama reali, gera muzika, visada duodu jai mažytį pliusiuką, tad šis kartas - ne išimtis.
Dar vienas begalo didelis pliusas yra tas, jog kiekvieną skyrių pasakoja vis kitoks veikėjas, o tai leidžia labiau perprasti veikėjo charakterį, ir sužinoti kaip į tam tikras situacijas žiūri tas veikėjas. Žodžiu, rašymo stilius parinktas labai gerai.
BET, tiesiog negaliu šitos knygos dėti į savo TOP'ų viršūnę. Ji kažkur per viduriuką, vistiek nepaliko to didelio pėdsako atmintyje, ir nepritarsiu visiems jog tai geriausia knyga ever.
Apskritai, Melvin Burgess, išties nuostabus rašytojas, puikiai atskleidžiantis veikėjų asmenybes. Skaityti jo knygas yra tikras malonumas. Bet dabar kalba eina apie ''Heroiną'', tad ir grįšiu prie ''Heroino''.
Na, tai dar viena knyga jaunimui, apie maištaujančius paauglius. Bet knygą verta perskaityti ir suaugusiems, tėvams, kad žinoti kaip elgtis su tais maištaujančiais paaugliais, nes paauglių santykiai su tėvais bet kuriais laikais yra iš ties komplikuoti.
Tad jeigu dar neskaitėte šios knygos, būtinai įsidėkite į norimų knygų sąrašą. Rekomenduoju.
Vertinu: 4/5
Puslapių skaičius: 312 p.
Leidykla: Alma littera
Leidimo metai: 2009
P.S noriu priminti, jog tai yra mano individuali nuomonė apie knygą, todėl ji neprivalo sutapti su jūsų. :)
Cat Clarke - Pinklėse
Knygą perskaičiau dar tada, kai žemė buvo padengta balta antklode. Buvo Sausio mėnesis. Kadangi dabar jau antrasis vasaros mėnuo, ši knyga po truputį blėsta iš mano galvos, tai yra nepaliko labai didelio įspūdžio, nors tikrai negaliu teigti jog knyga prasta. Ištiesų tai tikrai džiaugiuosi jog praleidau kelias dienas rankose turėdama šią knygą.
Knygos aprašymas:
Siužetas tikrai įdomus ir neeilinis, dėstimo stilius taipogi sužavėjo. Mergina paslaptingai atsidūrė baltame kambaryje, kurio viduryje stalas, popieriaus lapai, ir tušinukai. Didžioji knygos dalis vyksta iš pagrindinės veikėjos prisiminimų, kai ši ištiesų tūno tame paslaptingame baltame kambaryje. Tad galima sakyti jog veiksmo vieta ištiesų nesikeičianti. Bet tai tikrai nėra minusas, nes rašytoja puikiai pasinaudojo veikėjos prisiminimais, kurie skaitytoją nuolat perkelia į skirtingas vietas, su skirtingais nuotykiais.
Knyga nekvepia banalybe, o tai yra didžiulis pliusas. Taipogi iš šio kūrinio galima šiek tiek pasimokyti, ypač tiems paaugliams, kurie yra nusivylę savo gyvenimu, jis jiems yra pilkų atspalvių, bei beprasmis. Ši knyga verčia susimąstyti jog turint šansą gyventi, reikia jį vertinti, kol dar nepervėlu.
Knygos pabaiga bent jau man paliko gan nemažai klausimų, bet juk knyga tokia ir turi būti, verčianti žmogų pamąstyti ir pasikapstyti giliau. Kiek skaičiau žmonių komentarus apie šią knygą, ne visi tą pabaigą suprato vienodai. Tad kaip ten yra ištiesų, težino tik rašytoja, o mes, skaitytojai galime susidaryti individualią nuomonę, apie knygos pabaigą. Bet manau visiems perskaičiusiems aišku, jog knygos pabaigoje Greisė suprato padariusi didžiulę knygą, todėl manau, kad knyga pasibaigė gerai, ir bent jau man - aiškiai.
Knygą skirčiau prie jaunimo literatūros, nes manau jaunimui ji yra aktualiausia. Pati esu penkiolikos, tad man ši knyga yra pats tas. Tad šią knygą tikrai galiu parekomenduoti, nes netrūko ir įtampos, ir romantikos. Žodžiu, knyga nėra pati geriausia, ir nesiekia mano TOP'ų viršūnės, bet drįstu teigti jog ji yra išties puiki, ir skaitydami ją praleisite gerą laiką. :)
Vertinu: 4/5
Puslapių skaičius: 284 p.
Leidykla: Alma littera
Leidimo metai: 2013
Knygos aprašymas:
Septyniolikmetė Greisė Karlail gyvena tik su motina, kurios beveik nebūna namuose. Mergina mėgsta leisti laiką su vaikinais, svaigintis ir nuo visų slepia šiurpią paslaptį. Gyvenimas Greisei atrodo tuščias, beprasmis ir nieko vertas. Kol vieną dieną viskas apsiverčia aukštyn kojom...
Po vieno triukšmingo vakarėlio Greisė pabunda nepažįstamame baltame kambaryje, kur ant stalo padėta popieriaus ir rašiklių. Ji nežino, kaip ir kodėl čia pateko.
Negalėdama ištrūkti, mergina pradeda rašyti dienoraštį. Bandydama aprašyti savo painų gyvenimą, ji priversta prisiminti viską, ką norisi pamiršti: beviltišką meilę gražuoliui Netui, keblius santykius su geriausia drauge Sele. Tačiau, kad ir kaip stengiasi, Greisė jaučia, jog kažko jai vis dėlto niekaip nepavyksta prisiminti...
Ir svarbiausia, ramybės neduoda klausimas – kodėl ji čia?
Siužetas tikrai įdomus ir neeilinis, dėstimo stilius taipogi sužavėjo. Mergina paslaptingai atsidūrė baltame kambaryje, kurio viduryje stalas, popieriaus lapai, ir tušinukai. Didžioji knygos dalis vyksta iš pagrindinės veikėjos prisiminimų, kai ši ištiesų tūno tame paslaptingame baltame kambaryje. Tad galima sakyti jog veiksmo vieta ištiesų nesikeičianti. Bet tai tikrai nėra minusas, nes rašytoja puikiai pasinaudojo veikėjos prisiminimais, kurie skaitytoją nuolat perkelia į skirtingas vietas, su skirtingais nuotykiais.
Knyga nekvepia banalybe, o tai yra didžiulis pliusas. Taipogi iš šio kūrinio galima šiek tiek pasimokyti, ypač tiems paaugliams, kurie yra nusivylę savo gyvenimu, jis jiems yra pilkų atspalvių, bei beprasmis. Ši knyga verčia susimąstyti jog turint šansą gyventi, reikia jį vertinti, kol dar nepervėlu.
Knygos pabaiga bent jau man paliko gan nemažai klausimų, bet juk knyga tokia ir turi būti, verčianti žmogų pamąstyti ir pasikapstyti giliau. Kiek skaičiau žmonių komentarus apie šią knygą, ne visi tą pabaigą suprato vienodai. Tad kaip ten yra ištiesų, težino tik rašytoja, o mes, skaitytojai galime susidaryti individualią nuomonę, apie knygos pabaigą. Bet manau visiems perskaičiusiems aišku, jog knygos pabaigoje Greisė suprato padariusi didžiulę knygą, todėl manau, kad knyga pasibaigė gerai, ir bent jau man - aiškiai.
Knygą skirčiau prie jaunimo literatūros, nes manau jaunimui ji yra aktualiausia. Pati esu penkiolikos, tad man ši knyga yra pats tas. Tad šią knygą tikrai galiu parekomenduoti, nes netrūko ir įtampos, ir romantikos. Žodžiu, knyga nėra pati geriausia, ir nesiekia mano TOP'ų viršūnės, bet drįstu teigti jog ji yra išties puiki, ir skaitydami ją praleisite gerą laiką. :)
Vertinu: 4/5
Puslapių skaičius: 284 p.
Leidykla: Alma littera
Leidimo metai: 2013
LABAS!
Sveiki visi!
Nežinau ar gerai padariau, susikurdama šį blogą, bet man patinka rašyti, patinka knygos, tad kodėl gi man nepradėjus daryti knygų apžvalgų!
Šis blogas skirtas tik for bookworms, arba lietuviškai išvertus knygų graužikams, tad jeigu tu nesi toks, gali paspausti x puslapio viršuje, ir daugiau niekada čia nebesilankyti.
Knygų apžvalgos yra tikrai naudingos, ypač tiems kurie neapsisprendžia kokią knygą nusipirkti, ar kokios knygos ieškoti bibliotekoje. Daugumoje oficialių knygų puslapių yra toks dalykas kaip komentarai, pagal kuriuos gali nuspręsti, ar verta tam tikrą knygą imti į savo rankas, bet bent jau dažniausiai komentarai nebūna aiškūs, susidedantys iš vieno sakinio, ir pagal juos sunku suprasti ar tikrai ši knyga šauni. Tad neišsirenkantiems, arba tiesiog besidomintiems knygomis, siūlau pasiskaityti mano blogą, kuriame apie knygas bus aprašoma gan išsamiai, ir galėsite nuspręsti, ar verta pasinerti į tos knygos nuotykius.
Knygų apžvalgininkų yra tikrai daug, bet ne visi juk skaito ar yra perskaitę vienodas knygas.
Kolkas didelio perskaityto knygų sąrašo pas mane nerasite, bet knygas skaitau greitai, tad blogas dažnai bus pildomas įvairiausiomis knygomis.
Tad sakau AČIŪ, jeigu skaitysite šį blogą, ir jis jums taps kažkuo naudingas, ir pagausins jūsų norimų knygų sąrašą. SEKMĖS! :)
Nežinau ar gerai padariau, susikurdama šį blogą, bet man patinka rašyti, patinka knygos, tad kodėl gi man nepradėjus daryti knygų apžvalgų!
Šis blogas skirtas tik for bookworms, arba lietuviškai išvertus knygų graužikams, tad jeigu tu nesi toks, gali paspausti x puslapio viršuje, ir daugiau niekada čia nebesilankyti.
Knygų apžvalgos yra tikrai naudingos, ypač tiems kurie neapsisprendžia kokią knygą nusipirkti, ar kokios knygos ieškoti bibliotekoje. Daugumoje oficialių knygų puslapių yra toks dalykas kaip komentarai, pagal kuriuos gali nuspręsti, ar verta tam tikrą knygą imti į savo rankas, bet bent jau dažniausiai komentarai nebūna aiškūs, susidedantys iš vieno sakinio, ir pagal juos sunku suprasti ar tikrai ši knyga šauni. Tad neišsirenkantiems, arba tiesiog besidomintiems knygomis, siūlau pasiskaityti mano blogą, kuriame apie knygas bus aprašoma gan išsamiai, ir galėsite nuspręsti, ar verta pasinerti į tos knygos nuotykius.
Knygų apžvalgininkų yra tikrai daug, bet ne visi juk skaito ar yra perskaitę vienodas knygas.
Kolkas didelio perskaityto knygų sąrašo pas mane nerasite, bet knygas skaitau greitai, tad blogas dažnai bus pildomas įvairiausiomis knygomis.
Tad sakau AČIŪ, jeigu skaitysite šį blogą, ir jis jums taps kažkuo naudingas, ir pagausins jūsų norimų knygų sąrašą. SEKMĖS! :)
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)