2014 m. liepos 8 d., antradienis

Wm. Paul Young - Trobelė

Knyga sulaukusi stulbinamo populiarumo, ir daug teigiamų atsiliepimų.
Kai kurių  žmonų net ir vadinama ''Antrąja Biblija''. Na, nesistebiu kodėl ši knyga tokia giriama. Iš tiesų ji tikrai stulbinama. Perskaitykite patys, ir tuo įsitikinsite.

Knygos aprašymas: Per šeimos atostogas pagrobiama jauniausia Makenzio Aleno Filipso duktė Misė. Apleistoje trobelėje Oregono laukinių miškų glūdumoje aptikti įkalčiai rodo, kad mergaitę galėjo žiauriai nužudyti. Praėjus ketveriems metams, slegiamas Didžiojo Liūdesio Makenzis gauna keistą laišką neva nuo Dievo, kuris kviečia jį savaitgaliui atvažiuoti į tą trobelę.
Nepaisydamas proto balso, vieną žiemos popietę Makenzis atvyksta į trobelę, kuri jam primena išgyventą košmarą. Tačiau tai, ką ten randa, visiems laikams pakeičia jo gyvenimą.



Dvejojau ar pradėti skaityti šią knyga ar ne, kadangi iš aprašymo galime suprasti, jog knyga vadovausis religija. Aš nesu didelė tikinčioji, tad maniau, kad knygoje bus pilna sapalionių. Ištiesų aš klydau. Tikrai klydau. Supratau, jog ši knyga nėra apie religiją. Knyga tiesiog apie tikėjimą, ir apie viltį, ypač tada, kai jos beveik nėra.

Rašytojas sau iškėlė labai didelį išbandymą, pasirinkdamas tokį siužetą, ir tokį stiprų veikėją kaip Dievas. Drįstu teigti, jog rašytojas su šia užduotimi puikiai susidorojo. Knygoje ypatingai pabrėžiama, koks svarbus žmogui yra atleidimas, vardan savo gerovės. Šiame kūrinyje atskleidžiama, kaip vis dėlto svarbu yra nepasiduoti ''didžiajam liūdesiui'', kuris apsilanko kone pas kiekvieną asmenį.

Knygoje apstu dialogų, tad veiksmo čia nėra labai daug. Bet tie dialogai - nepaprasti. Nepasigedau to veiksmo, nes man jį atstojo pagrindinio veikėjo Makenzio, bei Dievo pokalbiai.

Labiausiai tinkantis žodis apibūdinti šiai knygai - stebuklinga.Knyga tikrai nuostabi, stipri ir begalo gili, pilna išminties, bei daug protingų apmąstymų, kurių žmogus niekada neturėtų pamiršti. Sutikčiau su sakiniu ''Knyga gydanti sielas''. Ar tai tikrai tiesa, priklauso ir nuo pačio žmogaus, skaitančio tą knygą. Asmeniškai mane knyga paveikė iki širdies gelumų, ir giliai išliko atmintyje.

Knygos pabaiga buvo gan paini, paliekanti tiek skaitytojui, tiek pačiam Makenziui gan nemažai klausimų. Tikrai rekomenduoju perskaityti šią knygą, ypač tiems, kuriuos visada kamuoja klausimas ''Kur žiūri Dievas, kai išgyvename skausmą''? Knyga su labai prasmingais klausimais, ir su dar prasmingesniais ir vertingesniais atsakymais... Siūlau šią knygą visiems, net ir ne religingiesiems, nes tiesiog knyga ne apie tai...

Vertinu: 5/5

Puslapių skaičius: 296
Leidykla: Alma littera
Leidimo metai: 2010

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą